Limonite deposit at the Mikniškiai settlement site (South Lithuania): A natural stratum or an exploited ore body?

Andra Simniškytė; Aušra Selskienė; Linas Kvizikevičius

doi:10.35686/AR.2023.10

Autoři

Andra Simniškytė Department of Archaeology, Lithuanian Institute of History, Tilto g. 17, 01101 Vilnius, Lithuania https://orcid.org/0000-0002-5559-979X
Aušra Selskienė Center for Physical Sciences and Technology, Vilnius, Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Lithuania
Linas Kvizikevičius Kultūros vertybių paieška, Dzūkų g. 10–62, 02163 Vilnius, Lithuania

DOI:

https://doi.org/10.35686/AR.2023.10

Klíčová slova:

bahenní ruda, limonit, archeometalurgie, sídliště doby železné, jižní Litva

Abstrakt

Ložisko stmeleného limonitu a zahloubené objekty zachycené v rámci sídliště Mikniškiai (polovina 1. století př. n. l. – počátek 3. století n. l.) byly interpretovány jako potenciální známky mělké povrchové těžby rudy. Obyvatelé této oblasti Litvy udržovali úzké vztahy s kulturou Bogaczewo, jejímž prostřednictvím se šířily znalosti o metalurgii železa. Archeometalurgický průzkum však ukázal, že testované vzorky představují přírodní bahenní rudu, která nebyla dostatečně obohacena pro tavení železa. Nebyly zaznamenány žádné pokusy o zvýšení obsahu železa vhodným předzpracováním rudy. Archeologický průzkum navíc neodhalil žádné stopy po pražení rudy a v lokalitě nebyl nalezen ani jeden kus železné strusky. Z toho vyplývá, že předpokládat výskyt sedimentů bohatých na rudu v okolí sídliště z doby železné jako známku hutnění železa by mohlo být předčasné a okolnosti nálezu umožňují více než jednu alternativní interpretaci.

Stažení

Data o stažení nejsou doposud dostupná.

Reference

Anteins, A. 1976: Melnais metāls Latvijā. Rīga: Rigas politehniskais institūts.

Banytė, R. 2007: Romėnų įtakos ir baltų kultūrų klestėjimo laikotarpis. In: G. Zabiela (ed.), Lietuvos istorija. Geležies amžius. Vilnius: Baltos lankos, 25–172.

Baubonis, Z. – Fediajevas, O. – Merkevičius, A. 2012: Zubrių neįtvirtinta gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 59–74.

Baubonis, Z. – Fediajevas, O. – Merkevičius, A. 2013: Zubrių neįtvirtintos gyvenvietės tyrimai. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 52–60.

Brenko, T. – Borojević Šoštarić, S. – Ružičić, S. – Sekelj-Ivančan, T. 2021: Geochemical and mineralogical correlations between the bog iron ores and roasted iron ores of the Podravina region, Croatia. Catena 204, 1–13. DOI: https://doi.org/10.1016/j.catena.2021.105353

Bronk Ramsey, C. 2009: Bayesian analysis of radiocarbon dates. Radiocarbon 51, 337–360. DOI: https://doi.org/10.1017/S0033822200033865

Endzinas, A. 1969: Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje. Geografija ir geologija 6, 91–101.

Grižas, G. – Bitner-Wróblewska, A. 2007: Ceramica kultury bogaczewskiej z południowej Litwy. In: A. Bitner-Wróblewska (ed.), Kultura bogaczewska w 20 lat później. Materiały z konferencji, Warszawa, 26-27 marca 2003. Warszawa: Państwowe Muzeum Archeologiczne 261–278.

Guobytė, R. 2002: Lietuvos paviršiaus geologijos ir geomorfologijos ypatumai bei deglaciacijos eiga. Vilnius: Vilnius University. Unpublished PhD thesis.

Karczewska, M. 2009: Ceramika o powierzchni kreskowanej z międzyrzecza Biebrzy i Narwi. In: M. Karczewska (ed.), Ceramika bałtyjska – tradycje i wpływy. Materiały z konferencji, Białystok 21–23 września 2005 roku. Bialystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 231–250.

Kiniulis, D. – Kliaugaitė, V. 2022: Kirsnelės neįtvirtintos gyvenvietės I ir II. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 63–67.

Kulbickas, D. 2006: Pelkių rūdos ir titnago žaliavų paplitimas ir eksploatavimo galimybės priešistoriniais ir istoriniais laikais (iki XX a.). Geografijos metraštis 39, 55–62.

Kulikauskas, P. 1982: Užnemunės piliakalniai I-XIII amžiuje. Vilnius: Mokslas.

Kvizikevičius, L. 2021: Mikniškių senovės gyvenvietės teritorijos, Mikniškių k., Šeštokų sen., Lazdijų r. sav., 2021 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita. T.I-III. Lietuvos istorijos instituto Rankraščių skyrius F.1, b.10474.

Kvizikevičius, L. 2022: Strumbagalvės neįtvirtinta gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 76–78.

Kvizikevičius, L. – Čepelytė, S. 2022: Dzūkų senovės gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 69–72.

Kvizikevičius, L. – Grabovska, E. 2022: Mikniškių senovės gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 72–76.

Linčius, A. 1972: Lietuvos gelmių lobiai. Vilnius: Mintis.

Lyngstrøm, H. 2011: Iron from Zealandic bog iron ore – more than a theoretical possibility? Nordiske Fortidsminder Serie C 8, 139–145.

Malinauskas, Z. – Linčius, A. 1999: Pelkių (limonitinė) geležies rūda Lietuvoje. Lietuvos Archaeologija 18, 111–120.

Navasaitis J. 2003: Lietuviška geležis. Kaunas: Technologija.

Orzechowski, S. 2018: Socio-economic determinants of iron production on Polish lands during antiquity. The phenomenon of metallurgical smelting centres of the Przeworsk culture. Archeologické rozhledy 70, 391–403. DOI: https://doi.org/10.35686/AR.2018.20

Orzechowski, S. 2020: The beginnings of Iron Metallurgy in Polish Territories – Amidst Hypotheses and Cotroversies. In: M. Brumlich – E. Lehnhardt – M. Meyer (eds.), The Coming of Iron. The Beginnings of Iron Smelting in Central Europe. Berliner Archäologische Forschungen 18. Rahden/Westf.: Verlag Marie Leidorf, 209–225.

Orzechowski, S. – Przychodni, A. 2014: Experimental Iron Smelting in the Research on Reconstruction of the Bloomery Process in the Świętokrzyskie (Holy Cross) Mountains, Poland. In: J. Reeves Flores – R. P. Paardekooper (eds.), Experiments past. Histories of Experimental Archaeology. Leiden: Sidestone Press, 249–268.

Peets, J. 2003: The power of iron. Research into ancient times. Muinasaja teadus 12. Tallinn: Institute of History. Tartu University.

Piličiauskienė, G. – Piličiauskas, G. – Vengalis, R. 2022: Birsčių senovės gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 81–83.

Pleiner, R. 2000: Iron in Archaeology. The European Bloomery Smelters. Prague: Archeologický ústav AV ČR.

Reimer, P. J. – Austin, W. E. – Bard, E. – Bayliss, A. – Blackwell, P. G. et al. 2020: The IntCal20 Northern Hemisphere Radiocarbon Age Calibration Curve (0–55 cal kBP). Radiocarbon 62, 725–757. DOI: https://doi.org/10.1017/RDC.2020.41

Rimantienė, R. 1977: Lietuvos TSR archeologijos atlasas: T.III. I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius: Mintis.

Rzepa, G. – Bajda, T. – Gaweł, A. 2016: Mineral transformations and textural evolution during roasting of bog iron ores. Journal of Thermal Analysis and Calorimetry 123, 615–630. DOI: https://doi.org/10.1007/s10973-015-4925-1

Rundberget, B. – Vasks, A. – Gundersen, I. M. – Brūzis, R. – Larsen, J. H. – Bebre, V. – Doniņa, I. – Vīksna, A. 2018: Bloomery ironmaking in Latvia: a comparative study of Iron Age and medieval technologies. Historical Metallurgy 52, 96–109.

Salatkienė, B. 2008: Iron metallurgy in Lithuania. An analysis of archaeological finds (Part 1). Archaeologica Baltica, 9, 61–76.

Salatkienė, B. 2009: Geležies metalurgija Lietuvoje. Archeologijos duomenys. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Stankus, J. 2001: Geležies gavybos Lietuvoje apžvalga. Lietuvos archeologia 21, 171–182.

Szymanski, P. 2003: Wiełokulturowa osada w Wyszemborku, stan. V, pow. Mrągow. Studia Galindzkie I. Warszawa: Instytut archeologii uniwersytetu Warszawskiego, 63–127.

Szymański P. – Orzechowski S. 2021: Hutnictwo żelaza na osadzie kultury kurhanów zachodniobałtyjskich w Czerwonym Dworze koło Gołdapi. Wyjątek czy reguła?. In: S. Domaradzka – A. Brzózka (eds.), Prahistoria Polski stopami wydeptana. Studia poświęcone doktorowi Adamowi Walusiowi, „Światowit”, Supplement Series B: Barbaricum 15. Warszawa: Wydział Archeologii Uniwersytetu Warszawskiego, 115–135.

Tautavičius, A., 1975: Lietuvos TSR archeologijos atlasas: T.II. Piliakalniai, Vilnius: Mintis.

Thelemann, M. – Bebermeier, W. – Hoelzmann, P. – Lehnhardt, E. 2017: Bog iron ore as a resource for prehistoric iron production in Central Europe – A case study of the Widawa catchment area in eastern Silesia, Poland. Catena 149, 474–490. DOI: https://doi.org/10.1016/j.catena.2016.04.002

Vengalis, R. – Piličiauskas, G. – Minkevičius, K. – Valančius, M. – Stančikaitė, M. et al. 2022: New data on the structure and economy of unenclosed settlements in the late Striated ware culture: the Skudeniai settlement site in southeastern Lithuania. Lietuvos Archeologija 48, 101–153. DOI: https://doi.org/10.33918/25386514-048004