Limonite deposit at the Mikniškiai settlement site (South Lithuania): A natural stratum or an exploited ore body?

Andra Simniškytė; Aušra Selskienė; Linas Kvizikevičius

doi:10.35686/AR.2023.10

Authors

Andra Simniškytė Department of Archaeology, Lithuanian Institute of History, Tilto g. 17, 01101 Vilnius, Lithuania https://orcid.org/0000-0002-5559-979X
Aušra Selskienė Center for Physical Sciences and Technology, Vilnius, Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Lithuania
Linas Kvizikevičius Kultūros vertybių paieška, Dzūkų g. 10–62, 02163 Vilnius, Lithuania

DOI:

https://doi.org/10.35686/AR.2023.10

Keywords:

bog iron ore, limonite, archaeometallurgy, Iron Age settlement, Southern Lithuania

Abstract

A cemented limonite deposit and sunken features recorded at the Mikniškiai settlement site (mid-1st century BC – early 3rd century AD) have been interpreted as potential signs of shallow opencast ore mining. Inhabitants of this area of Lithuania maintained close relations with the Bogaczewo culture, through which knowledge of iron metallurgy spread. However, the archaeometallurgical investigation revealed that the tested samples represent natural bog ore that was insufficiently Fe-enriched material for iron smelting. There were no attempts to increase the iron content by proper pre-processing of the ore. Moreover, the archaeological investigation revealed no traces of ore roasting and not a single piece of iron slag was found at the site. This implies that to assume the occurrence of ore-rich sediments in the vicinity of Iron Age settlements as an indication of iron bloomery might be premature and the circumstances of their discovery allow more than one alternative interpretation.

Downloads

Download data is not yet available.

References

Anteins, A. 1976: Melnais metāls Latvijā. Rīga: Rigas politehniskais institūts.

Banytė, R. 2007: Romėnų įtakos ir baltų kultūrų klestėjimo laikotarpis. In: G. Zabiela (ed.), Lietuvos istorija. Geležies amžius. Vilnius: Baltos lankos, 25–172.

Baubonis, Z. – Fediajevas, O. – Merkevičius, A. 2012: Zubrių neįtvirtinta gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 59–74.

Baubonis, Z. – Fediajevas, O. – Merkevičius, A. 2013: Zubrių neįtvirtintos gyvenvietės tyrimai. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 52–60.

Brenko, T. – Borojević Šoštarić, S. – Ružičić, S. – Sekelj-Ivančan, T. 2021: Geochemical and mineralogical correlations between the bog iron ores and roasted iron ores of the Podravina region, Croatia. Catena 204, 1–13. DOI: https://doi.org/10.1016/j.catena.2021.105353

Bronk Ramsey, C. 2009: Bayesian analysis of radiocarbon dates. Radiocarbon 51, 337–360. DOI: https://doi.org/10.1017/S0033822200033865

Endzinas, A. 1969: Apie rūdos telkinius, naudotus geležiai gauti Lietuvoje. Geografija ir geologija 6, 91–101.

Grižas, G. – Bitner-Wróblewska, A. 2007: Ceramica kultury bogaczewskiej z południowej Litwy. In: A. Bitner-Wróblewska (ed.), Kultura bogaczewska w 20 lat później. Materiały z konferencji, Warszawa, 26-27 marca 2003. Warszawa: Państwowe Muzeum Archeologiczne 261–278.

Guobytė, R. 2002: Lietuvos paviršiaus geologijos ir geomorfologijos ypatumai bei deglaciacijos eiga. Vilnius: Vilnius University. Unpublished PhD thesis.

Karczewska, M. 2009: Ceramika o powierzchni kreskowanej z międzyrzecza Biebrzy i Narwi. In: M. Karczewska (ed.), Ceramika bałtyjska – tradycje i wpływy. Materiały z konferencji, Białystok 21–23 września 2005 roku. Bialystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 231–250.

Kiniulis, D. – Kliaugaitė, V. 2022: Kirsnelės neįtvirtintos gyvenvietės I ir II. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 63–67.

Kulbickas, D. 2006: Pelkių rūdos ir titnago žaliavų paplitimas ir eksploatavimo galimybės priešistoriniais ir istoriniais laikais (iki XX a.). Geografijos metraštis 39, 55–62.

Kulikauskas, P. 1982: Užnemunės piliakalniai I-XIII amžiuje. Vilnius: Mokslas.

Kvizikevičius, L. 2021: Mikniškių senovės gyvenvietės teritorijos, Mikniškių k., Šeštokų sen., Lazdijų r. sav., 2021 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita. T.I-III. Lietuvos istorijos instituto Rankraščių skyrius F.1, b.10474.

Kvizikevičius, L. 2022: Strumbagalvės neįtvirtinta gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 76–78.

Kvizikevičius, L. – Čepelytė, S. 2022: Dzūkų senovės gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 69–72.

Kvizikevičius, L. – Grabovska, E. 2022: Mikniškių senovės gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 72–76.

Linčius, A. 1972: Lietuvos gelmių lobiai. Vilnius: Mintis.

Lyngstrøm, H. 2011: Iron from Zealandic bog iron ore – more than a theoretical possibility? Nordiske Fortidsminder Serie C 8, 139–145.

Malinauskas, Z. – Linčius, A. 1999: Pelkių (limonitinė) geležies rūda Lietuvoje. Lietuvos Archaeologija 18, 111–120.

Navasaitis J. 2003: Lietuviška geležis. Kaunas: Technologija.

Orzechowski, S. 2018: Socio-economic determinants of iron production on Polish lands during antiquity. The phenomenon of metallurgical smelting centres of the Przeworsk culture. Archeologické rozhledy 70, 391–403. DOI: https://doi.org/10.35686/AR.2018.20

Orzechowski, S. 2020: The beginnings of Iron Metallurgy in Polish Territories – Amidst Hypotheses and Cotroversies. In: M. Brumlich – E. Lehnhardt – M. Meyer (eds.), The Coming of Iron. The Beginnings of Iron Smelting in Central Europe. Berliner Archäologische Forschungen 18. Rahden/Westf.: Verlag Marie Leidorf, 209–225.

Orzechowski, S. – Przychodni, A. 2014: Experimental Iron Smelting in the Research on Reconstruction of the Bloomery Process in the Świętokrzyskie (Holy Cross) Mountains, Poland. In: J. Reeves Flores – R. P. Paardekooper (eds.), Experiments past. Histories of Experimental Archaeology. Leiden: Sidestone Press, 249–268.

Peets, J. 2003: The power of iron. Research into ancient times. Muinasaja teadus 12. Tallinn: Institute of History. Tartu University.

Piličiauskienė, G. – Piličiauskas, G. – Vengalis, R. 2022: Birsčių senovės gyvenvietė. In: G. Zabiela (ed.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 81–83.

Pleiner, R. 2000: Iron in Archaeology. The European Bloomery Smelters. Prague: Archeologický ústav AV ČR.

Reimer, P. J. – Austin, W. E. – Bard, E. – Bayliss, A. – Blackwell, P. G. et al. 2020: The IntCal20 Northern Hemisphere Radiocarbon Age Calibration Curve (0–55 cal kBP). Radiocarbon 62, 725–757. DOI: https://doi.org/10.1017/RDC.2020.41

Rimantienė, R. 1977: Lietuvos TSR archeologijos atlasas: T.III. I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius: Mintis.

Rzepa, G. – Bajda, T. – Gaweł, A. 2016: Mineral transformations and textural evolution during roasting of bog iron ores. Journal of Thermal Analysis and Calorimetry 123, 615–630. DOI: https://doi.org/10.1007/s10973-015-4925-1

Rundberget, B. – Vasks, A. – Gundersen, I. M. – Brūzis, R. – Larsen, J. H. – Bebre, V. – Doniņa, I. – Vīksna, A. 2018: Bloomery ironmaking in Latvia: a comparative study of Iron Age and medieval technologies. Historical Metallurgy 52, 96–109.

Salatkienė, B. 2008: Iron metallurgy in Lithuania. An analysis of archaeological finds (Part 1). Archaeologica Baltica, 9, 61–76.

Salatkienė, B. 2009: Geležies metalurgija Lietuvoje. Archeologijos duomenys. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Stankus, J. 2001: Geležies gavybos Lietuvoje apžvalga. Lietuvos archeologia 21, 171–182.

Szymanski, P. 2003: Wiełokulturowa osada w Wyszemborku, stan. V, pow. Mrągow. Studia Galindzkie I. Warszawa: Instytut archeologii uniwersytetu Warszawskiego, 63–127.

Szymański P. – Orzechowski S. 2021: Hutnictwo żelaza na osadzie kultury kurhanów zachodniobałtyjskich w Czerwonym Dworze koło Gołdapi. Wyjątek czy reguła?. In: S. Domaradzka – A. Brzózka (eds.), Prahistoria Polski stopami wydeptana. Studia poświęcone doktorowi Adamowi Walusiowi, „Światowit”, Supplement Series B: Barbaricum 15. Warszawa: Wydział Archeologii Uniwersytetu Warszawskiego, 115–135.

Tautavičius, A., 1975: Lietuvos TSR archeologijos atlasas: T.II. Piliakalniai, Vilnius: Mintis.

Thelemann, M. – Bebermeier, W. – Hoelzmann, P. – Lehnhardt, E. 2017: Bog iron ore as a resource for prehistoric iron production in Central Europe – A case study of the Widawa catchment area in eastern Silesia, Poland. Catena 149, 474–490. DOI: https://doi.org/10.1016/j.catena.2016.04.002

Vengalis, R. – Piličiauskas, G. – Minkevičius, K. – Valančius, M. – Stančikaitė, M. et al. 2022: New data on the structure and economy of unenclosed settlements in the late Striated ware culture: the Skudeniai settlement site in southeastern Lithuania. Lietuvos Archeologija 48, 101–153. DOI: https://doi.org/10.33918/25386514-048004